Vyrai veikia tyliai

Kaip jau žinoma, nuo šių metų sausio, atlikus Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus, Kidulių priešgaisrinį punktą, kaip ir visus kitus rajone, perėmė VšĮ „Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba“. Vykdydami tą patį įstatymą, ugniagesiai-gelbėtojai pradėjo telkti savanorius į pagalbininkų grupę. Galbūt su šia sritimi tiesiogiai nesusiję piliečiai į tokį valstybės kvietimą reagavo ne itin aktyviai, tačiau ne maža ugniagesių nedvejodami užsiregistravo savanorystei.

Kidulietis Mantas Norvilas jau antrus metus dirba ugniagesiu Šakiuose. Nors rudeniop vėl bandys kibti į mokslus Kaune, vasarą jis pradėjo nauju iššūkiu: užsiregistravo savanorystei priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje su viltimi pagelbėti kiduliečiams. Ilgiau pasikalbėjus paaiškėjo, kad tokie geri norai ne iš niekur – jau pernai jis buvo savanoriu seniūnijos sporto šventėje „Voveriai 2015“, o šiemet prisijungė prie Andriaus Ufarto foto-projekto, tačiau nei viena, nei kita pats nelaiko savanoryste. Pasak jo įsitraukimas į bendruomenės veiklą tik malonus laisvalaikio paįvairinimas, pagalba siekiant bendrų tikslų, o štai savanorystė gaisrinėje – labiau apčiuopiamas, rimtesnis užsiėmimas.

Nors savanorystė ir dubliuojasi su pasirinkta profesija, tačiau dalykas naujas. „Smalsu pamatyti iš arti, kaip veikia naujas mechanizmas,“ – tikino Mantas. Dėl biurokratinių niuansų jam, kaip savanoriui, padirbėti dar neteko, todėl apie praktinę pusę nuomonės dar neturi, o iš įstatyminės pusės mato vieną didelį minusą: „Žmonės nemotyvuojami tapti savanoriais. Manau tai – didelis trūkumas sėkmingam savanorystės gyvavimui.“ Šiemet M. Norvilas jau sutiko savanoriauti Kidulių miestelio šventėje, tačiau paklaustas, kas jį motyvuoja veikti be atlygio, tik nusijuokė: „Galime daryti gerus, piktus darbus arba nieko nedaryti. Mano įsitikinimu ir patyrimu – daryti gerus darbus smagu, o likę du pasirinkimai nieko gero nežada.“

Jurbarke ugniagesiu jau beveik ketverius metus dirba Darius Ufartas. Pasak jo, tokią profesiją patogu derinti ir su ūkininkavimu, ir su papildoma veikla, todėl atsiradus galimybei savanoriauti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, jis kaip mat nusprendė prisijungti prie pagalbininkų grupės. „Pagrindinis darbo tikslas – greitai, tiksliai ir profesionaliai reaguoti į gautus iškvietimus,“ – pasakojo Darius. Tarp tarnybos ir savanoriško darbo jis įžvelgia tik vieną esminį skirtumą: „Tarnyboje visada būni pasiruošęs, o savanoriaujant užsiimi savais darbais – tik gavęs iškvietimą pradedi reaguoti. Automatiškai pailgėja reagavimo laikas,“ – profesionaliai komentavo ugniagesys.

Pasak Dariaus Ufarto, savanorių būryje yra ir kitokių profesijų atstovų, tačiau toks ir projekto tikslas – integruoti piliečius į tarnybos veiklą. „Tikiuosi, kad nesusipratimai, su kuriais teko susidurti ateityje bus išspręsti taip jog žmonės gautų pačią efektyviausią pagalbą,“ – nedetalizavo jis savanorystės sukeltų nesklandumų, tačiau neslėpė susierzinimo. „Prie savanorių patarčiau prisijungti tiems, kuriems rūpi ne tik savo, bet ir visuomenės gerovė,“ – sakė jaunuolis. Drąsą ir atsakingumą jis taip pat įvardija kaip būtinas savybes: „Žmonės, kurie ateis turi suprasti, kad bėdai ištikus jie galbūt bus paskutine kažkieno viltimi.“ Darius prie Kidulių gerovės prisideda ir kaip ūkinininkas – tai jam priklausančiame lauke rudenį vyko artojų varžybos.

Šiemet Kiduliuose buvo įgyvendintas bene pirmas toks oficialus savanoriškas jaunimo projektas. Liaupsės projekto „Aitvaro skrydis“ organizatorei Ievai Rogačiūtei sukėlė daug emocijų ir pamąstymų. Paaiškėjo, kad savanorystė mūsų seniūnijoje nėra toks stulbinančiai naujas dalykas, tik gal ne visada tinkamai įvardinamas. Kiekvienas ne sunkiai prisimins bent vieną žmogų, kuris be jokio atlygio prisideda prie Kidulių gražinimo, o kai kurie ir savo tyliai nuveiktus darbus. Tuos, kurie nori prisidėti, bet nedrįsta ar nežino kaip, kviečiame prisijungti organizuojant miestelio šventę.

Parengė Monika Būblaitytė