Viešėdama Šakiuose Sveikatos ministrė rado laiko ir Kukarskei

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Šakių skyrius praėjusį penktadienį Šakiuose organizavo Vyriausybės narių dieną. Seimo nario Mindaugo Basčio lydimi į rajoną atvyko Ūkio ministras Evaldas Gustas, Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza ir Kultūros viceministrė Patricija Poderytė. Jie susitiko su vietos valdžios atstovais, bei verslo, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų vadovais, o pasiskirstę aplankė kai kurias rajono įstaigas bei organizacijas.

Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė kartu su Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriumi Viktoru Lebedžinsku ir rajono savivaldybės tarybos nariu Bernardu Petru Vainiumi lankėsi Kukarskės globos namuose. Svečius pasitiko globos namų direktorė Asta Pranaitienė, Kidulių seniūnijos seniūnas Mindaugas Mykolaitis ir keletas globos namų darbuotojų.

Atvykusi į Kukarskę ministrė pirmiausiai buvo nustebinta gražaus kraštovaizdžio ir tvarkingos aplinkos. Net juokėsi, kad tokia vieta ne globos namams, o SPA centrui. Kita vertus, būtent kokybiškų paslaugų ir gražios aplinkos darnumo čia siekiama. Kukarskės globos namams A. Pranaitienė vadovauja dar tik du su puse metų, tačiau bendradarbiaudama su seniūnija ir geranoriškais rėmėjais, padarė išties daug. „Kažkaip (rėmėjų) vis randu,“ – kukliai džiaugėsi savo pastangų rezultatais pati direktorė.

Vizito metu, prie kavos puodelio, buvo aptarta keletas globos namams aktualių klausimų. Kaip pagerinti ūkinę ir finansinę įstaigos būklę, bei senelių užimtumą, idėjų turėjo tiek globos namų direktorė, tiek ministrė, tiek seniūnas. Vėliau svečiams buvo surengta ekskursija po suremontuotus globos namus, papasakota apie pasikeitimus ir ateities planus. Ministrė dalinosi patarimais, kur teikti paraiškas, kokiuose konkursuose dalyvauti bandant gauti paramą. R. Šalaševičiūtė taip pat mielai bendravo su globos namų gyventojais ir darbuotojais.

Direktorė Asta Pranaitienė su Sveikatos ministre juokavo, kad pensijinis amžius dabar – labai apgaulingas. Mat ne maža moterų, net ir pasiekusios šią ribą, vis dar pasitempusios, dailios ir aktyvios visuomeniniame gyvenime. „O ankščiau… Nuo keturiasdešimties su skaromis?“ – konstatavo direktorė pabrėždama vizualinį ir ideologinį laikmečių skirtumą. „Tokia buvo mada,“ – antrino jai Bernardas Vainius. Globos namų darbuotoja konstatavo, kad jų įstaigoje atsiduriančios moterys – labai silpnos. A. Pranaitienė tikisi, kad su laiku išnyks ir neigiamas požiūris į globos namus: ilgą, gražų laiką nugyvenę, daugybės lėtinių ligų kankinami, senoliai galės gauti profesionalias paslaugas, o jų artimieji – nejausti sąžinės graužimo, kad neslaugo jų namie.

Nors globos namai savo gyventojams jau dabar gali pasiūlyti kineziterapeuto ir dietologo paslaugas, vis dar svajojama turėti vietoje dirbantį gydytoją. Kol kas daktarė iš Kidulių ambulatorijos reguliariai atvyksta pati. „Daktarai ir taip mus bara, kad mūsų senoliai išlepinti,“ – šypsodamasi sakė viena iš darbuotojų. Tikėtina, kad direktorės atsidavimu darbui apsikrėtusios ir slaugytojos, kurios mielai pasakoja apie kiekvieną globos namų gyventoją. Vienas iš akivaizdžių pavydžių, jog teikiamų paslaugų kokybė direktorei svarbiau už asmeninį patogumą – tai, kad ji užleido savo erdvų kabinetą tam, kad būtų vietos medicininių procedūrų kabinetui. Persikrausčiusi į mažesnę patalpą ji nesijaučia nuskriausta, nei labai nusipelniusi – laiko tai normaliu, racionalaus vadovo žingsniu.

Direktorė gyrė globos namų darbuotojas pasakodama, kaip organizuojamas gyventojų laisvalaikis: rengiamos šventės, šokių vakarai, net leidžiamas įstaigos laikraštis „Kukarskiukas“, kuriame fiksuojamos įsimintinos globos namų gyvenimo akimirkos, kuriomis dalinamasi ir internetinėje svetainėje kukarske.lt.

Vienas iš sutiktų senjorų pačiai ministrei pasiūlė sužaisti šachmatais. R. Šalaševičiūtė pasakojo, kad tėvas ją išmokęs žaisti šaškėmis ir mielai sužaistų partiją, tačiau negalėjo tam skirti laiko. Nors prieš išvykdama ministrė ir juokėsi, kad kitą savaitę gal jau nebebus ministrė, uždavė namų darbų: paaiškino, kokiame projekte reikėtų dalyvauti dėl kelio sutvarkymo. Ji nepolitikavo ir nežadėjo nei aukso kalnų, nei užtarimo, tik nuoširdžiai dalinosi savo žiniomis, bei skatino direktorę toliau taip sėkmingai darbuotis.

Parengė Monika Būblaitytė