Mažame Kidulių dvare: lyriškas dvariškių gyvenimas ir mūšio pabūklų griausmas
Kidulių dvaras kadaise priklausė LDK iždininkui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui, vėliau čia vienas paskui kitą gyveno net trys žemaičių vyskupai, 1807 m., ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III. O dabar čia karaliauja moterys! Švenčiant Kidulių miestelio 460-ies metų sukaktį kuklus dvaras kvietė į iškilmingą kelionę laiku.
Įsukti į dvariškų šokių sūkurį
Dvariška kultūra mažame miestelyje gaivinama jau penktus metus. Lygiai tiek čia veikia Kidulių istorinių šokių studija „Il ballo della luna“, kurios meno vadovė Irma Svetlauskienė tikina, kad tokiai šventei surengti svarbiausia – patikima komanda. Jai antrina ir Šakių kultūros centro Kidulių laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Milda Prūsaitytė. Ir tai tik viena iš idėjų, kurios po Kidulių dvaro stogu subūrė daugybę veiklių, kūrybiškų žmonių. Pamiršęs savo kasdienes pareigas čia ne vienas tampa dvariškos idilės veikėju, tad penktadienio vakarą įvyko teatralizuotos programos „Portretai“ premjera spalvingai ir lyriškai nupasakojusi dvaro gyvenimo dramas, paskalas ir aktualijas. Patekėjus mėnuliui, jaukų koncertą dovanojo Kidulių meno mėgėjų kolektyvai „Draugai“ ir „Volungė“, bei vokalinis duetas „Sorelle di canto” iš kaimyninio Jurbarko.
Jubiliejaus proga – kariškos salvės
Šeštadienį, ypatingos šventės proga sugūžėjo ir daugybė svečių. Dauguma jų – nebe pirmą kartą, tad solidaus jubiliejaus proga svečius pasitiko garbės sargyba – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas garbės sargybos kuopa. Vėliavos pagerbimo ceremoniją atliko Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701-oji kuopa. Iškilmingas salves už Lietuvos valstybę, už Kidulių miestelio 460 metų sukaktį, už Šaulių sąjungą, kuri šiemet mini 100-ąsias šaulių sąjungos įkūrimo metines, atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Šakių 205 pėstininkų kuopos salvių grupė. Koncertine programa džiugino Lietuvos respublikos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas).
Kur damos, ten ir mūšiai
Jau ketverius metus Kidulių dvaras bendradarbiauja su karybos paveldo klubu „Kauno pavieto laisvieji šauliai Šių metų šventėje dalyvavo net 5 karybos klubai, dvaro teritorijoje įkūrė stovyklą ir žiūrovams suteikė progą pažinti karybos bei kario gyvenimo ypatumus. Jie taip pat surengė ginkluotą susirėmimą. Susirinkusieji po šimtamečiais dvaro parko medžiais stebėjo 1807 m. „Pirmojo lenkų karo” batalinę sceną. Joje dalyvavo karybos paveldo klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai”, Ukmergės karo istorijos klubas, „Baltijskaja voenno-istoricheskaja associacija” (Latvija) bei Kayserlich Russisch – Deutsche Legion e.V. – Kurland (Latvija). Batalinę dalį geriau suprasti padėjo komentatorius Egidijus Kazlauskis, arba kitaip, Prūsijos princo Albrecho lietuviu dragūnų pulko unteroficierius Egon von Kazlovski.
Ponios ir ponai iš Lietuvos dvarų – į Kidulių dvarą
Kidulių istorinių šokių studija „Il ballo della luna“ glaudžiai bendradarbiauja su Veliuonos istorinių šokių studija „Saltare Festum“ (meno vadovė Irma Svetlauskienė). Dvare visada laukiami jaučiasi ir Marijampolės kolegijos ir Kvietiškio dvaro istorinio šokio kolektyvas „Reverence“ (meno vadovė Daina Misiukevičienė). Maloniai nustebintas liko, atvykti iš taip toli išdrįsęs, Rokiškio kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Saltare la lavanda“ (meno vadovė Kristiana Kemundrytė) bei Rietavo savivaldybės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Trepsis“ (meno vadovė Rima Pleškienė). Jų istoriniai sceniniai kostiumai puikiai papildė vietinių dvariškių gretas ir padėjo sukurti tikros puotos įspūdį su elegantiškais šokiais. Organizatoriai džiaugiasi, kad įvairiuose renginiuose bei dvaro kultūrą puoselėjančiuose festivaliuose ir seminaruose užsimezgusios draugystės žadina norą keliauti vieniems pas kitus, kaip ir buvo įprasta tikriesiems dvarininkams.
Didingos istorijos priminimas
Pagrindinėje dvaro salėje buvo eksponuojama dalis Vytauto Didžiojo karo muziejaus LDK karinių vėliavų rekonstrukcijų parodos – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vėliavos (XIII– XVIII a.)“. Nustebino ir Kidulių dvarą pamilusi Lietuvos aristokratų sąjunga (prezidentas Andrius Krivickas) jubiliejinės sukakties proga pristatydama paskutiniųjų Kidulių dvaro savininkų Offenbergų giminės herbą. Istorinę dovaną dvarui padovanojo ir Jonas Marusevičius (https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/987393/koju-netekes-jonas-stebina-veiklumu-pomegis-zavi-ne-viena ) iš Gudkaimio globos namų – sukūrė dvaro maketą. Naujove tapo Vitalijaus Greičiaus surengta sendaikčių mugė sulaukusi ypatingo svečių dėmesio. Kaip ir pats prekeivis, pirkėjai tikino besižavintys savo istoriją turinčiais įmantriais daiktais.
Kidulių istorija gyva tik kraštiečių pastangomis
Kidulių pagrindinėje mokykloje rinkosi kraštiečiai iš visos Lietuvos. Kad ir ne itin gausiai, bet itin turiningi praleido laiką klausydamiesi mokyklos kraštotyros būrelio sukaupto muziejaus eksponatų istorijas (vad. Danutės Dimaitienės) ir dalindamiesi prisiminimais, sužavėjo ir Kidulių pagrindinės mokyklos moksleivių pasirodymas. Vėliau ekskursiją dvaro link vedė vietinis kraštotyrininkas Vincas Kriščiūnas. Grupelei žingeidžių klausytojų pasakojo apie nykstančius dvaro pastatus, tarsi parodė juos kitoje šviesoje, žymiai reikšmingesnius, nei šiai dienai atrodo. Maloniai nustebino sutvarkytas parkas ir galimybė įsigyti knygų apie Kidulius.
Didžiausia dovana miesteliui – nuoširdūs darbai
Buvo kviečiama susipažinti ir su miestelio meniška dvasia: atidaryta Kukarskės globos namų gyventojų portretų paroda-projektas (autorės A. Petrikaitienė ir R. Bakšienė) bei vietinės tautodailininkės Julijos Macijauskienės foto darbų paroda alsuojanti savaip išreikšta meile savo kraštui. Kidulių jaunimo ekologinis klubas „Šerenta“ padovanojo dvarui skulptūrų ekspoziciją po atviru dangumi. Įdomiausia, kad figūros visu grožiu atsiskleidžia tik naktį, lyg savotiškas stebuklas prie senų rūmų. Techniškai sudėtingus kūrinius sumeistravo vietiniai entuziastai, o išskirtinė padėka už pagalbą įgyvendinant projektą teko Kidulių bendruomenės „Vinkšnupis“ primininkui Martynui Mockevičiui. Koks dvaras be mugės šurmulio?.. Karabelninkai spalvingais prekystaliais viliojo dvaro kieme, o už sukti į dvarą viliojo vietinio kulinarinio paveldo puoselėtojai. Jie ne tik prekiavo savo rankų darbu, bet ir kvietė paragauti išskirtinių gėrybių: tradicinius lietuviškus gėrimus pristatė ištikimi dvaro bičiuliai „Šušvės midus“ ir „Kidulių krašto vynas“, o Ritinių bendruomenės „Sūrių namai“ šeimininkutės stebino puikiai derančiais sūriais.
Kūrybiškumui ribų nėra, bus ir patalpos
Miesteliui ypatingai svarbi žinia paskelbta atidarant šventę. Penktadienį iš ryto, vyko tarptautinė konferencija dvaro svirno atstatymo projektui pristatyti. Šiuo metu dvare veikia biblioteka, keramikos dirbtuvės, vyksta įvairūs renginiai ir koncertai, vedamos edukacinės programos bei ekskursijos, organizuojami žygiai knygnešių keliais, įamžintas buvusios Kidulių plytinės paveldas – įrengta plytų ir koklių ekspozicija, naujai įkurta aptiekėlė, veikia net 3 meno kolektyvai puoselėjantys tiek dvaro, tiek šiandieninę miestelio kultūrą. Net valdžia pripažįsta, kad darosi ankšta, tad pagaliau atsiradus progai bei Europos Komisijai patvirtinus Europos kaimynystės Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienio bendradarbiavimo programą, per porą metų Šakių rajone bus restauruotas ir kultūriniam turizmui pritaikytas devyniolikto amžiaus Kidulių dvaro svirnas. Atitinkamai Kaliningrado srityje (Rusija) Tolminkiemyje žadama sutvarkyti pasaulietinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus kompleksą ir bažnyčioje įrengti naują ekspoziciją. Avarinės būklės Šakių rajono Kidulių dvaro svirnui restauruoti skirto pusės milijono eurų užteks tik autentiškoms sienoms atkurti, stogui apdengti ir pirmajame aukšte sutvarkyti viešąsias erdves, antram aukštui lėšų dar bus ieškoma. Projekto tikslas – skatinti kultūrinį ir literatūrinį turizmą abipus Lietuvos ir Kaliningrado srities sienos. Tam numatyti bendri kultūros paveldo turizmo maršrutai, bus išleisti žemėlapiai, leidiniai.
Monika Būblaitytė
Naujausi komentarai