Kidulių dvare atidarytos keramikos dirbtuvės

Rugpjūčio 15 d.  Kidulių dvare vyko kūrybinės edukacinės keramikos dirbtuvės, kvietusios gilintis į koklių gamybos amato subtilybes. Nuo rugpjūčio 21 d. keramikos dirbtuvės veikia oficialiai, o projekto metu buvo restauruotas XVII a. Kidulių ir Kaimelio dvarus valdžiusio Krišpino-Kiršenšteino herbinis koklis. Istoriniame procese galėjo dalyvauti ir kūrybinių dirbtuvių dalyviai.

Vienas žymiausių archeologinių radinių Kiduliuose – dvaro krosnies koklis (1685 m.) su XVII a. Kaimelio dvarą valdžiusio Jeronimo Krišpino-Kirštenšteino herbu. Kadangi jis saugomas Lenkijos nacionaliniame muziejuje Varšuvoje, siekiant praturtinti Kidulių dvaro eksponatų bazę buvo sukurtas šio koklio analogas. Rekonstrukcija visuomenei buvo pristatyta miestelio šventės metu rugpjūčio 20 d. ir liks Kidulių dvare kuriamoje „Molio kelio“ ekspozicijoje.

Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ vadovė Inga Navlickienė sako, kad „koklių atkūrimas tai tik mažos autentiškos detalės grąžinimas į paprastą dvarelį su nepaprasta praeitimi.“ Projekto vadovė juokauja, kad ne ji pasirinko koklius, o kokliai pasirinko Kidulių dvarą.

Ilgą laiką brandintą idėją ji pradėjo įgyvendinti dar 2014 m. Būtent tada prasidėjo rimta informacijos apie buvusius koklius paieška, kreipimaisi į susijusias įstaigas ir ekspertus.

„Jei ne nuoširdūs ir kompetentingi savo srities specialistai, nieko nebūtume padarę“, – džiaugiasi I. Navlickienė.

Padėjo, kas galėjo – Lietuvos nacionalinio muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis nukreipė į Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių, kurio darbuotojai nuoširdžiai prisidėjo prie paieškų. Ypač pasidarbavo Evaldas Valionis, kuris nustatė, kad projektui turėtų tikti du jų muziejuje saugomi radiniai, kurie ir tapo heraldinio Kidulių dvarą valdžiusių Krišpinų-Kiršenšteinų koklio atkūrimo pagrindu.

Užmegzti kontaktus su Varšuvos nacionalinio muziejaus specialistais padėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus Valdovų rūmų Edukacijų skyrius. Būtent Valdovų rūmuose būdavo siūlomos koklių gaminimo edukacijos, todėl jie ir rekomendavo jau pažįstamą, išskirtinių edukatoriaus gebėjimų turintį keramiką Vygantą Vasaitį. Kartu su patyrusiu kolega Mindaugu Rutkausku jie ne tik atkūrė senąjį koklį, bet ir vedė užsiėmimus dvare surengtoje keramikos stovykloje. Projekte dalyvaujantis jaunimas buvo supažindintas su techniniais procesais: koklių gamyba, jų dekoravimu, glazūravimu. Siekiant įkvėpti stovyklautojus darbui su istorine medžiaga buvo suorganizuota kelionė po Kidulių dvaro sodybą. Kraštotyrininkas Vincas Kriščiūnas dalinosi savo žiniomis apie buvusį dvarą.

„Kartu su atvykusiais keramikais suradome daug patrauklių keramikos temų, kurios glaudžiai susijusios su Kidulių krašto istorija“, – džiaugiasi I. Navlickienė.

Pasak ekspertų, yra kuo didžiuotis: kiduliečiai turi išlikusią plytinę, kurioje buvo degamos Kidulių ir Kaimelio dvarų plytos. Pasak projekto vadovės, jau atliekami bandymai, ar Kidulių krašte randamas molis tinka dekoratyvinių keramikos dirbinių gamybai ir degimui. Mat per penkias keramikos kūrybinių dirbtuvių dienas V. Vasaitis ir M. Rutkauskas atskleidė tiek molio paslapčių ir pritaikymo galimybių Kidulių dvare, kad idėjų užteks dar ilgam. Varančia jėga tapo ir stovyklautojų kūrybiškumas. Skatinant įgytų žinių pritaikymą nuo gilinimosi į gotikinių koklių specifiką pereita ir iki švilpynių lipdymo, ir puodynių gaminimo.

Projekte dalyvavę profesionalūs keramikai stebėjosi mūsų krašte neišnaudotu didžiuliu kultūriniu ir istoriniu potencialu, todėl I. Navlickienė praplėtė pirminio projekto idėjas ir siekia surinkti ekspoziciją apie Kidulių krašto puodžius. Kreipdamasi į bendruomenę laukia bet kokios informacijos apie buvusius amatininkus (kreiptis tel. 860415444) ir žada, kad kiekviena pristatyta senoviška puodynė su jos atsiradimo šeimoje istorija bus pakeista į naują. Taip pat tęsiamos ambicingo keramiko, kuris svajoja kurti dvare, paieškos.

„Jaunimas atranda Kiduliuose paveldo žavesį ir mielai prisideda prie netradicinių, su paveldu susijusių veiklų“, – pastebi I. Navlickienė, prisimindama stovyklą ir tik neseniai švęstą miestelio šventę, kurioje pasirodė jau ne tik šokėjos, bet ir dvaro gyventojus įkūniję savanoriai.

Kidulių miestelio šventės metu vyko edukacinė molio programa vaikams ir jaunimui, o nuo rugpjūčio 21 d. Kidulių dvaro kūrybinė keramikos dirbtuvė yra atvira lankytojams. Taip pat bus pristatytos dvi edukacinės programos vaikams ir jaunimui, nuo rudens veiks keramikų būrelis, Kidulių veiklių moterų ratelis. Projekto organizatorė prisipažįsta nesitikėjusi tokio didelio susidomėjimo, ypač iš jaunimo, todėl labai džiaugiasi ir stengsis jų potencialą nukreipti tinkama linkme.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybės Jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų programa, tačiau neapsieita ir be rėmėjų pagalbos. Jų net 17. Už paramą rėmėjams padovanotos istorinio koklio reprodukcijos.

Monika Būblaitytė