Kiduliečių bendruomenė dėkojo darbininkams už tiesiausią kelią kaimui tapti priemiesčiu

Praėjusį penktadienį Kidulių bendruomenės centro “Vinkšnupis” atstovės nusprendė pasakyti AČIŪ tiems, kuriems už didžiulį darbą asmeniškai, turbūt niekas ir nepadėkoja.

Kiduliaičiai, be abejo, puikiai pamena pirmus įspūdžius, kai remontui buvo uždaryta pirmoji tilto Kiduliai-Jurbarkas pusė: kantrybę bandančios ir planus koreguojančios laukimo minutės prie šviesoforo, kuris, rodos, tyčia veikia ne pagal vairuotojų norus. Pamena puikiai ir čia neįprastus kamščius, ir “per raudoną” lekiančius drąsuolius, ir nesibaigiančius lietus… ir, žinoma, tuos, kurie apsirengę lietuviškam orui pritaikytus oranžinius drabužius zujo remontuodami tiltą. Ir viršuje, ir apačioje (taip, restauruoti ir tilto poliai) triūso būrys darbininkų. Manoma, kad per dieną daugmaž 23 žmonės.

Kovo 13 dieną buvo išduotas oficialus leidimas eismui 40 metų senumo tiltu per Nemuną riboti ir, kaip pagal planą, gruodžio 15-ąją buvo baigtas kapitalinis remontas. Ta proga Kidulių bendruomenės centro “Vinkšnupis” atstovės čiupo dėžę medaus ir suskubo vasaros derliumi pradžiuginti darbininkų. “Jie jau buvo sušalę nuo žvarbaus vėjo, o nuo mūsų dėmesio, sakyčiau, jie dar labiau apšalo,” – juokavo įspūdžiais besidalindama Inga Navlickienė. Bendruomenės aktyvistėms susidarė įspūdis, kad valdininkams ir verslininkams renkantis laurus už tokį išties didelį indėlį bendruomenės gyvenimo kokybei, eiliniai darbininkai lieka šešėlyje, nors būtent jų rankomis įgyvendinamas projektas.

“Kalėdų proga norisi visiems palinkėti pamatyti dėl tavęs, tavo vaiko ar kaimyno, daromus gerus, gražius darbus,” – linkėjo Inga Navlickienė, – “Juos vertinti, “laikinti”, dalyvauti renginiuose ir visaip kaip rodyti palaikymą.” Pasak jos, būtent tie, rodos, maži, nereikšmingi darbai, varo pasaulį į priekį. Vertindama Kidulių bedruomenės metų darbus, I. Navlickienė lieka sąžininga: “Ant vienos svarstyklių lėkštės dėti per 2017 m. bendruomeniečių atliktus darbus, ant kitos, savuosiuos – tuos, kurie kuria naudą bendruomenei.” Tokiu principu turėtų greitai paaiškėti kiekvieno indėlis į bendrą gerą.

“Nuoširdžiausiai linkime viso ko geriausio, o svarbiausia – tikėjimo, kad norint gyventi gražesniame-geresniame miestelyje reikia, kad tuos mažus darbus atliktų kiekvienas. Tik sudėjus mažus žingsnius, tapsime vieningesne, darbštesne, supratingesne bendruomene. Tik tokia bendruomenė, kuri kuria savo ateitį be papildomų investicijų turi ateitį savo gyvenamojoje teritorijoje,” – tiki nenuilstančios bendruomenės centro moterys ir kviečia visus dvejojančius jungtis prie paskutinių metų renginių, jei bent šventėms artėjant širdyje stipriau įsiliepsnojo noras veikti bendruomenės labui.

Parengė Monika Būblaitytė