Kelionei laiku kviečia fotografas Andrius Lindžius

Kidulių dvaro languose atidaryta dar viena paroda. Šįkart svečiuojasi elektro/automatikos dizaineris Andrius Lindžius – aistringas fotografas, rūpestingas sutuoktinis ir šaunus tėtis bei sūnus. Parodai „Kelionė LAIKE“ surinkti asmeninio archyvo vaizdai kviečia paklajoti mintimis ten, kur veda kelias, neša fantazija, laukia įkvėpimas ir norisi sugrįžti dar ne kartą.

„Dar vaikystėje, su tėvo pagalba, fotografuodavau juostiniu fotoaparatu. Patys darydavome nuotraukas bei ryškindavome juosteles. Vėliau susidomėjimas prabudo susidūrus su skaitmeniniais aparatais,“ – sako Andrius ir prisipažįsta, kad labiausiai pavergė technikos galimybės. „Pradėjau fotografuoti su sisteminiu aparatu, užteko minimalaus retušavimo paprastomis programomis. Po to atsirado ir CROP fotoaparatas bei keli neblogi objektyvai,“- pasakoja jis. Gyvenimas leido, tad fotografavimo technikos kolekcija pildėsi – blykstės, trikojai ir t.t. dar ir dabar ta kolekcija kartais papildoma.

„Fotografija padeda užfiksuoti tai, kas vieno žmogaus gyvenime yra tik akimirka. Gal tai šiuolaikinė magija?“ – filosofuoja A. Lindžius. Nuo juostinio aparato pažinimo dar vaikystėje iki skaitmeninių fotoaparatų – jau 10 metų jis žingeidžiai fotografuoja savo malonumui. Begalinį norą tobulėti ir dalintis šios magiškos galios teikiamu džiaugsmu geriausiai parodo daugiau nei 9 metų Kauno fotodraugijoje. Bandymai su įvairiais žanrais, tematikomis ir įranga, kurios vis daugėja.

„Manau kad fotografiją sudaro 4 dalykai: fotografas, objektas/subjektas, technika ir retušavimas. Magija pavadinčiau žmogaus ar objekto virsmą fotografijoje į kažką kito,“ – sako fotografas. „Mini spektakliai vyksta ir mūsų kasdieniniame gyvenime,“ – pastebi jis ir pataria stebėti, kaip bendraudami susitapatiname su vaikais: kalbame jų kalba, juokiamės, krečiame išdaigas.

„Kažkas panašaus vyksta ir su pastatais. Jie negali patys pavirsti į kažką kito, bet juos pakeičia bei tuo „kažkuo“ paverčia, ten veikiantys žmonės. Ta pati erdvė gali patapti mokykla, ligonine ar teatro scena… Kartu seni pastatai turi ir galią perkelti mus į praeitį, į tuos laikus, kai jie buvo pastatyti. Kai kurie iš jų mums dabar atrodo labai keisti. O gal būt, ir mes jiems dabar atrodome keisti bei kitokie? Juk dabartinis žmogaus gyvenimas yra visai ne toks pat, kaip pieš kelis šimtmečius. Kitos gyvenimo ritmas, mados, manieros bei etiketas,“ – kviečia diskusijai A. Lindžius.

„Dvaras visada buvo vieta, kuri skatina naujoves, kur suplaukia įdomybės ir iš kur sklinda visokeriopa šviesa, tad puoselėti šias vertybės – ne tik atsakingas įsipareigojimas, bet ir didelis malonumas,“ – sako Šakių kultūros centro Kidulių laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Milda Prūsaitytė. Ji pasakoja, kad idėja rengti parodas rūsio languose kilo ieškant karantino metui tinkamų priemonių išlaikyti ryšį su bendruomene ir dvaro svečiais. „Ši paroda – jau antroji savanoriška iniciatyva šiemet. Džiaugiamės galėdami suteikti erdvę pasireikšti tiems kūrėjams, kurie savęs nelaiko „menininkais“, tačiau jų darbai puikiai atspindi, kaip kasdienės detalės tampa istorija.

Parengė Monika Būblaitytė