Jaunas amžius seniūnui kojos nepakišo

Praėjo lygiai metai nuo tada, kai jauniausias rajono seniūnas, Mindaugas Mykolaitis, pradėjo darbą Kidulių seniūnijoje. Vieni nerimavo, kiti džiaugėsi, o neseniai 28-ąjį gimtadienį atšventęs vyras be baimės kibo į darbus. Jis ir šiandien, kaip ir pirmąją darbo dieną, kupinas jaunatviško entuziazmo, tik jau labiau patyręs ir dar rimčiau nusiteikęs veikti kaimo labui. Nors seniūno darbai daug pasako už jį, jis maloniai sutiko pasidalinti per praėjusius metus sukauptais įspūdžiais ir bent šiek tiek atskleisti ateities planus.

Nesileidžia bauginamas

M. Mykolaitis tik nusijuokė paklaustas, kas dar be paveldėtos senelių sodybos jį sieja su Kiduliais ir prisipažino, kad nesupranta tų, kurie nerimauja dėl jo „negrynakraujiškumo“:„Visada save laikiau kiduliečiu. Čia praleidau vaikystę, visas vasaras, laisvalaikį… Čia yra mano šaknys. Manau, ne taip svarbu, kur deklaruota žmogaus gyvenamoji vieta, svarbiau kaip jis jaučiasi širdyje.“

Skeptikų kritikos dėl patirties trūkumo jis irgi nebijojo: „Viskam reikia laiko. Manau, svarbiau yra noras mokytis ir tobulėti. Teorinių žinių įgyjama mokykloje, universitete, bet praktiškai jas pritaikome tik dirbdami.“ Jis pasakojo, kiek daug padėjo ir ko išmokė seniūnijos darbuotojai, žavėjosi jų profesionalumu, bei įvairiapusiškumu vertinat ir sprendžiant seniūnijos problemas: „Tai labai padėjo perprasti situaciją. Žinoma, norėčiau padėkoti ir kolegoms seniūnams, kurie visad maloniai atsako į kilusius klausimus, pataria ir kitaip padeda susidūrus su neaiškumais.“

Kartais gerų norų maža

Paklaustas, ar pavyko rasti bendrą kalbą su vietiniais, seniūnas stengėsi nutylėti asmenines nuoskaudas ir liko dalykiškas: „Labai džiaugiuosi, kad yra tikrai ne mažai žmonių, kurie savo patirtimi, darbu, idėjomis ar patarimais prisideda prie bendro tikslo – gražesnių Kidulių. Savaime suprantama, kad yra saujelė žmonių, kurie nuolat viską kritikuoja. Gal iš įpratimo? Na, bet ką padarysi… Kritika nėra blogai, jei ji pagrįsta. Tai padeda tobulėti ir labiau stengtis. Stengiuosi.“

Šypsena į jaunojo seniūno veidą grįžo pasiteiravus apie seniūnijos bendruomenes: „Kidulių bendruomenė „Vinkšnupis“ visada geranoriškai prisideda prie seniūnijos švenčių bei iniciatyvų. Santykiai tikrai šilti ir geri. Tik truputį gaila, kad pačioje bendruomenėje pasitaiko nesutarimų. Šiais metais į bendruomenę įsiliejo nemažai jaunimo. Būtent į juos sudėtos mano viltys. Tikiu, kad reikalai pagerės.“

Mąsto ir veikia plačiau

Pabrėždamas, kad seniūnija Kiduliais nesibaigia, M. Mykolaitis pasakojo apie sėkmingą bendradarbiavimą su Bunikių bendruomene „Kregždantė“ ir Voverių bendruomenės centru „Jotija“: „Pernai visi kartu surengėme sporto šventę Voveriuose ir artojų varžybas Bunikiuose. Šiemet tęsime tradiciją. Liepos 18 dieną Voveriuose vyksiančioje šventėje specialų prizą įsteigė ir Lietuvos olimpietis, penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. Manau, tokio rimto sportininko dalyvavimas – pasiekimas. Taip pat nepamirštame ir žemdirbių, visgi Kiduliai, kaip ir visas Šakių rajonas, – žemdirbių kraštas. Todėl suorganizavome šventę ir jiems. Pernai metais varžėsi jaunimas, tikėkimės, kad šiais metais išdrįs jėgas išbandyti ir patyrę artojai.“ Seniūnas džiaugėsi, kad visiems dirbant kartu, šventės būna didesnės, sklandesnės, o bendra patirtis sutvirtina tarpusavio santykius. Tačiau netrukus atsiduso, lyg grįžęs į realybę, kur kaimo žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo aktyviai dalyvauti renginiuose.

Dvare – kultūros židinys

Prakalbus apie renginius paaiškėjo, kad M. Mykolaitis labai nuoširdžiai didžiuojasi Kidulių dvaru ir dvaro renginių organizatore Veronika Novickaite: „Neatsimenu, kada Kiduliuose būtų vykę tiek daug renginių: tai profesionalų koncertai, spektakliai, įvairiausios parodos ir šventės. Dar vienas projektas, kurį organizuojame kartu su Bunikių bendruomene – „Sėkmės istorijos Kidulių dvare“. Tikiuosi, Veronikos jaunatviškas entuziazmas neišblės ir ateityje kiduliečių kultūrinį gyvenimą paįvairins aukšto lygio programomis. Mano taktika pasirinkti jauną, ne vietinį žmogų pasiteisino – tapome atviresni naujovėms, pritraukiame vis daugiau žmonių iš Jurbarko.“

„Prisiminimų parke“ atidarytas vasaros sezonas

Dar vienas matomas seniūno darbas buvo pasiruošimas neseniai praūžusioms „Aukšlinėms“:„Intensyviausi darbai vyko paskutinę savaitę, kada šienavome. Reikėtų padėkoti seniūnijos darbuotojams, kurie stengėsi, dirbo, kad viskas būtų sutvarkyta laiku. Kiek leis galimybės, stengsimės palaikyti tvarką viso sezono metu. Tikiu, kad sutvarkyta aplinka pritraukia daugiau poilsiautojų, o toks ir yra šio parko tikslas – suburti žmonės pabūti gamtoje. Juk viskas ne vien dėl „Aukšlinių“, ateičiai turime didesnių planų.“

Pats M. Mykolaitis renginiu liko patenkintas: „Sunkumų buvo, tačiau jie labiau susiję su nepatyrimu. Kitais metais jų tikrai bus mažiau. Truputis  nesusikalbėjimo, kitų menkų  nesklandumų… Žinoma, nuomonių ir atsiliepimų buvo įvairių, tačiau džiugu, kad dauguma jų – teigiami. Reikia manyti, kad šventė pavyko. Juk geriausias įvertinimas – apsilankiusiųjų gausa. Tada supranti kad viską darai ne veltui.“

Seniūnas – ne visagalis

Pasiteiravus apie opias socialines seniūnijos problemas seniūnas pripažįsta, kad gerais norais stogų neužlopysi, o skolų neužgydysi, bet tikina, kad padeda kiekvienam besikreipiančiam, jei tik problemų sprendimas yra seniūnijos kompetencijoje. M. Mykolaitis su pagarba ėmė pasakoti apie seniūnijos seniūnaičius – žmones, kurių dėka „pailgėja“ jo rankos: „Jie tikrai darbštūs, aktyvūs ir nėra vien statistai. Ypač atokesnėse vietovėse į kurias kiekvieną diena neprivažinėsi, o problemų yra ir ten. Svarbu, kad žmonės jais pasitiki: iš 7 seniūnaičių perrinkti net 5, o kiti 2 atsisakė patys, dėl asmeninių priežasčių.“

Iniciatyvos tampa projektais

Jaunojo seniūno entuziastingumas nėra vien gražus epitetas. Jis drąsiai verčia žodžius darbais. Pavyzdžiui, pernai, Artojų šventės metu, gimusi idėja, tapo projektu „Kidulių dvaro pirkliai“: „Bežiūrėdami į besirungiantį jaunimą, supratome, kad tai mūsų ateitis ir reikia suteikti jiems kuo daugiau papildomų žinių, tobulinti, taip kartu kuriant Kidulių gerovę. Kol kas atsiliepimai apie projektą tik teigiami. Tikiuosi ir jaunimui bus iš to naudos.“ M. Mykolaitis nėra vien idėjinis projekto vadas, jis kartu su projekto bernraautoriumi Ričardu Žilaičiu, dalyvavo visuose jauniesiems ūkininkams organizuotuose žygiuose ir mokymuose, pats rodydamas nuoširdų susidomėjimą.

Žemas startas

Iš vidaus susipažinęs su biurokratinių mechanizmų vingrybėmis ir pamatęs realią Kidulių situaciją, seniūnas neišsigando ir entuziazmo neprarado. Priešingai, jaunasis maksimalistas nesureikšmina išgyventų sunkumų, teigia iš jų daug išmokęs ir ketina toliau siekti savo vizijos įgyvendinimo: „Patirties tikrai įgijau daug. Nuo bendravimo su žmonėmis iki planavimo, darbų organizavimo ir pan. Ši patirtis naudinga ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Manau, kad situacija tapo daug aiškesnė. Jau galiu įvertinti galimybes ir norų realizavimą. Pirmieji metai tapo susipažinimo, apsižvalgymo ir patirties įgijimu bei sistemos perpratimui. Mano jaunatviškas entuziazmas pagaliau įgavo formą, tai gi – planų turiu ir ketinu juos vykdyti. Su problemomis susiduriu kasdien. Vieną dieną jos didesnės, kitą mažesnės. Kol kas su visomis problemomis susitvarkau.“

Savo įspūdžiais apie Mindaugo Mykolaičio metus praleistus Kidulių seniūnijos seniūno poste sutiko pasidalinti žmonės, kurie susiduria su juo gan dažnai ir dėl skirtingų priežasčių. Jie pasakoja, kaip susipažino, kaip reagavo tada, prieš metus, į jauną ir nepatyrusį, ir kaip dabar vertina kojas apšilusio seniūno darbus, bei profesinį įdirbį. Jų pastebėjimai ir linkėjimai tiek asmeniškai M. Mykolaičiui, tiek visiems Kidulių seniūnijos gyventojams.

Juozas Bertašius, Šakių rajono meras: „Su gerbiamu Mindaugu susipažinau jam laimėjus konkursą į Kidulių seniūnijos seniūno vietą. Pasidžiaugiau, kad konkursą laimėjo jaunas, energingas, darbštus žmogus, palankiai vertinamas kiduliečių. Po savaitės seniūnijoje buvo gyventojų susirinkimas, jame pristačiau naująjį seniūną. Kalbantis su naujuoju seniūnu man susidarė įspūdis, kad seniūnija bus gerose rankose, jai vadovaus Kiduliuose augęs žmogus. Ir nenusivyliau savo įspūdžiu. Seniūno darbą vertinu gerai, nesu gavęs jokių nusiskundimų iš gyventojų. Man patinka seniūno ramumas, tai, kad jis sąžiningai atlieka savo pareigas. Tikiuosi, kad ir ateityje M. Mykolaitis taip sėkmingai darbuosis Kidulių krašte.“

Zita Janulaitienė, Kidulių bendruomenės „Vinkšnupis“ pirmininkė: „Pirma atrodė gerai, kad jaunas, bet ir neramu, nes labai jaunas. Supratau, kad po seniūno A. Stankevičiaus bus sunku, nes jis dirbo energingai, atsakingai, nenuolaidžiaudamas. Pamaniau, kad jaunam žmogui bus sunku vadovauti gerokai vyresniems. Manau, kad jam sekasi visai neblogai. Geranoriškai atsiliepia į bendruomenės prašymus, neskiria, kad čia seniūnijos, o čia bendruomenės reikalai. Per metus įgijo pasitikėjimo, bendravimo įgūdžių. Norisi tikėti, kad jam rūpi, kaip atrodo Kiduliai, kaip jaučiasi kiduliečiai, ir turi ateities viziją. Linkiu sėkmės visuose sumanymuose. O visada atsiras nepatenkintų ir matančių ne gerus darbus, bet daromas klaidas.“

Ričardas Žilaitis, Bunikių bendruomenės „Kregždantė“ narys: „Pirmiausia su seniūnu susidūriau teoriškai, kai paskyrė mūsų renginiui Voveriuose taurę, bet pats įteikime nedalyvavo. Nusprendžiau, kad tokia iniciatyva tebuvo mandagus gestas ir tai manęs nesužavėjo. Poslinkis įvyko per pirmąjį dalykinį susitikimą. Kelios tada  pasiūlytos mintys, kaip pakelti ir puoselėti žmonių iniciatyvas, davė pradžią visuomeninei veiklai krašte. Kidulių dvaro renginiai, projektas „Kidulių dvaro pirkliai“, „Artojų šventė“, „Žiemos šventė“ – seniūnas dalyvavo visur. Kiekvienas jo žingsnis, teikia vilčių, kad kraštas turi naują šeimininką, siekiantį visuomenės gerovės. Per tokį mažą laiką, tiek daug nuveikta – reikia tik pagirti. Viliuosi, kad seniūnas ras daugiau laiko bendravimui su seniūnijos žmonėmis, o ypač tais, kurių pasitikėjimo dar nenusipelnė. Mindaugui linkiu nepamiršti ir savęs, savo asmeninio gyvenimo, artimų žmonių, nes jų palaikymas itin svarbus. Juk jei seniūnui bus gerai, visiems bus gerai. Linkiu suburti komandą, kuri krašto žmonėms suteiktų daugiau galimybių ir mažiau užtvarų, kad seniūnas būtų ramstis kiekvienam Kidulių seniūnijos žmogui!“

Veronika Novickaitė, Kidulių dvaro renginių organizatorė: „Sužinojusi apie naująjį seniūną apsidžiaugiau – guodė mintis, kad būsiu ne viena naujokė Kiduliuose. Maloniai nustebino jo jaunas amžius – jaučiau, kad rasime bendrą kalbą. Pirmą kartą akis į akį kalbėjomės per darbo pokalbį dėl šiandieninių mano pareigų. Paliko labai gerą įspūdį: bendravo laisvai, neatrodė susireikšminęs, nors ir laikėsi oficialumo. Dabar iš seniūno sulaukiu tikrai daug pagalbos. Žinau, kad ne visi seniūnai tokie geranoriški kultūrai. Patarčiau tik nenuleisti rankų, nes visad palaikančių žmonių bus daugiau, nei tų, kuriems niekas netinka. Manau, mūsų seniūnas turi daug potencialo ir jei visi jį palaikysime, padėsime – visi mūsų lūkesčiai ir viltys išsipildys. Komandinis darbas su lyderiu prieš akyje – tokia turi būti Kidulių ateities vizija.“

Tadas Jocaitis, jurbarkietis, buvęs seniūno klasiokas, vaikystės draugas, „Aukšlinės 2015“ prizininkas: „Kai sužinojau, kad Mindaugas tapo seniūnu labai nustebau. Tokias pareigas dažniau užima vidutinio amžiaus politiniai veikėjai, o jis – jaunas žmogus, su politinėmis partijomis neturintis nieko bendra. Pažįstu jį gal nuo penkerių, kai leisdavau vasaras pas senelius Kiduliuose. Vėliau kartu baigėme Antano Giedraičio – Giedriaus gimnaziją. Daug kartu patirta. Geras žmogus, patikimas draugas… Savas vyras! Džiaugiuosi matydamas, kad ryžtingai ėmėsi veikti Kidulių seniūnijos žmonių gerovei puoselėti. Tikiuosi, jog ta jaunatviška energija, su kuria jis pradėjo dirbti, neišblės bėgant metams. Norėčiau ne patarti, o tik palinkėti kantrybės ir koncentracijos, nes patirtis pati ateis su laiku.“

Parengė Monika Būblaitytė