Debiutuos Kidulių dvaro instrumentinis ansamblis!

Monika B. · Publikuota 2016-09-21 · Atnaujinta 2016-09-21

Rugsėjo 23 dieną, penktadienį, 19 val. Kidulių dvaro laisvalaikio salėje vyks debiutinis Kidulių dvaro gyvo garso ansamblio koncertas. Prieš ansamblio pasirodymą kelis kūrinius atliks jungtinis vaikų ir suaugusiųjų gitarų ansamblis (vadovė Aušra Mičiulė).

Praėjo jau metai nuo pirmojo oficialaus bandymo suburti muzikuojančius kiduliečius. Nors talentų miestelyje turime apsčiai, reikėjo didelių pastangų, kol buvo realizuota šį idėja. Šiemet „Aukšlinėse“ sėkmingai debiutavo ir toliau klesti Kidulių moterų etnografinis ansamblis (vadovė Laima Blaudžiūnienė), kurio branduolys susiformavo dar Kaimelio parapijos bažnyčios chore, o štai muzikuojantį kolektyvą suburti buvo žymiai sunkiau.

Pirmiausia atsirado muzikos vadovas Ramūnas Mozūraitis – jaunas, ambicingas žmogus, kuriam ne gana būti garso operatoriumi ar renginių vedėju. Dvare viešint Apolonijai Zizirskienei, jis susipažino su kiduliečiu Algimantu Petraičiu, pasidalino mintimis ir išgavo pažadą prisidėti prie planuojamos veiklos. Paskui, bendru sutarimu, Kidulių dvaras sutaupė pinigų keliems instrumentams („skylės“ vis dar lopomos savais), o gitaroms nespėjus apdulkėti prasidėjo užsiėmimai. Deja, į skelbimus atsiliepusių moksleivių entuziazmas greitai išblėso. Patvirtindamas posakį, kad išlieka tik stipriausi, nuo tos pradžių pradžios liko tik Normantas Bataitis. Jo ir R. Mazūraičio draugystė prasidėjo nuo pirmųjų gitaros pamokų, o dabar vaikinas – pilnateisis ansamblio narys.

Normantas džiaugiasi, kiek daug išmoko iš ansamblio vadovo ir Algimanto Petraičio. Šiam už bendrą darbą dar visai neseniai dėkojo ir dešimtmetį švenčiančios Zyplių dvaro kapelos vadovas R. Poderis. Kidulių ansamblio vyrai tikina, kad darbas kartu nesukelia sunkumų nei jaunuoliui, nei brandesniems kolektyvo nariams. Apskritai, sunkiausia buvo suburti kolektyvą ir suderinti repeticijų laiką. Štai Virgilijus Bosas gitara groti pradėjo dar mokykloje, tačiau į sceną niekada nesiveržė. Sakosi, kad „pagrojinėdavo“ sau ir tiek. Žinodamas jo mažytę aistrą Algimantas ir pakvietė jį groti grupėje. Kaip pasakoja R. Mozūraitis, taip vieni ir atsivedė kitus. Pareigomis pasiskirstyti nebuvo sunku – kiekvienas atėjo su savo gebėjimais ir būtent juos, primirštus dėl gyvenimo skubos, ketina realizuoti. „Teko dainuoti ir ankščiau, tačiau jau viskas pamiršta, reikia prisiminti iš naujo,“ – kuklinosi A. Martišienė.

Virgilijus Bosas juokiasi, jog žmona dėl tokio lyrinio nukrypimo iš namų neveja ir neprieštarauja, kad jis skiria laiko savo pomėgiui. Laiko repeticijoms nuo vasaros vidurio ne sunkiai randa visi ansamblio nariai, gal tik Normantui kartais tenka suteikti pirmenybę mokslams, bet gabus vaikinas greitai pasiveja kolegas. „Ieškojome mažiau žinomų, senesnių dainų, kurios nebūtų atsibodusios ir patiems patiktų jas atlikti,“ – pasakojo vadovas. Kol kas kompanija ketina groti Kidulių dvaro bei Šakių rajono renginiuose, o jei kada turės bent dviejų valandų programą, neatmeta galimybės pasirodyti ir privačiuose renginiuose. Žinoma, trūksta dar kelių instrumentų bei garso įrangos, tačiau vadovas tikina, kad kol kas apsieina su tuo, ką turi.

Prieš pirmąjį grupės koncertą Normantą labiausiai jaudina muzikiniai dalykai. Pasak jo, viename iš atliekamų kūrinių labai svarbu išlaikyti greitą ritmą, tačiau kituose grojant elektrine gitara galima ir atsiduoti muzikos tėkmei, pažaisti aukštais garsais – „pjaustyti“, kaip sakoma muzikiniu žargonu. Ansamblio vadovui Ramūnui Mozūraičiui neramu tik dėl tų, kurie ant scenos lips pirmą kartą, nors prisipažįsta, kad sveikas jaudulys virpina ir patyrusių vilkų kojas.