Kidulių dvare pristatoma Andriaus Ufarto fotografijų paroda

Kai žemdirbių krašto laukuose ir daržuose siautė pats darbymetis, Vilniuje jau 16 metų gyvenantis Andrius Ufartas, atostogaudamas gimtajame miestelyje, pusiau paslapčiomis, kaupė gėrybes šaltajam metų sezonui. Pirmosios pavasario šventės – Moters dienos proga, jau kovo 6 dieną Kidulių dvare bus pristatyti šio ilgo ir kruopštaus darbo vaisiai.  Jo fotografijų parodoje „Ryškiausi vasaros žiedai“ – Kidulių seniūnijos merginų ir moterų portretai. Tai – ne pirmoji A. Ufarto paroda Kiduliuose, tačiau visiškai kitokia. Šįkart buvo atsiduota kūrybinei laisvei.

Šios parodos su nekantrumu laukė ne tik projekte dalyvauti sutikusios merginos, bet, tikriausiai, ir visi tie, kurie spėjo bent akies krašteliu pamatyti kūrybinį procesą. Ieškodamas geriausio kampo fotografas ir kopėčiomis laipiojo, ir ant automobilio stogo keberiojosi, net Nemune braidė ir „šienavo“ mažu virtuviniu peiliu. Foto modeliais trumpam tapusios studentės, namų šeimininkės, mažylių mamos ir šiaip ambicingos moterys stengėsi nė kiek ne mažiau: pačios darėsi makiažą, šukuosenas, rinkosi drabužius. A. Ufarto idėjas įgyvendinti padėjo ir vienas tėtis, vienas senelis, viena kaimynė ir viena sesuo. Žinoma, svarbus vaidmuo teko ir gamtos magijai – išieškota ypatingų vietų, sugaudyti tokie neapčiuopiami niuansai, kaip vakaro žaros, vandens atspindžiai, padykę vasariško vėjo gūsiai. Taigi, parodoje laukia pats stipriausias fotografo kūrybiškumo, bendruomenės pastangų ir Kidulių grožio koncentratas.

Moters dienai skirtoje parodoje fotografas Andrius Ufartas pasakoja siekęs ne tik fiksuoti natūralų kiduliečių grožį, bet leisti joms atsiskleisti. „Norisi, kad moterys tiesiog būtų savimi, atsipalaiduotų, o tai pasiekti ne taip lengva,“ – aiškina fotografas kartu su projekte dalyvavusiomis moterimis režisavęs jų charakterį ar pomėgius atspindinčias scenas. Pasak jo, kiekviena iš fotografuotų merginų buvo kitokia, kažkuo išskirtinė ir teko padirbėti, kad tą galiausiai užfiksuotų ir fotoaparatas. „Grožis – laikinas dalykas,“ – sako tiesiai šviesiai A. Ufartas. Jis džiaugiasi, kad kidulietės noriai pasidavė jo foto-eksperimentams, pačios nestokojo įdomių idėjų. Mat, kas užfiksuota nuotraukose, jau niekur nedings.

Kiek daug nuotraukų buvo padaryta ieškant pačių geriausių kadrų, fotografas nebežino, tačiau užpildytos atminties kortelės dar tilptų vyriškame delne. O štai juostelėmis gal jau ir dėžė būtų užpildyta. Būtent tos, nuo seno puoselėtos, ir ryškalais kvepiančios meilės fotografijai vedamas Andrius Ufartas nori pristatyti savo projekto nuotraukų parodą kiduliečiams. Internetas jau pripratino prie nenuilstančių informacijos srautų, todėl gražūs paveikslėliai nuolat keičia vienas kitą ir praranda vertę. Paroda kviečia sustoti ir pasigėrėti užfiksuota akimirka, kuri jau niekada negrįš. Išgirsti smagų merginų juoką, Nemuno bangelių šnarėjimą, švelnius vėjo pažadus ir po kojom girgždantį žvyruotą kelią. Iš naujo pamatyti tai, kas ko ne kiekvieną dieną pralekia pro akis. Pasidžiaugti, kaip norėdamos sužydi moterys, lyg su pirma pavasario šilumos banga tuoj iš naujo pražysiančios gėlės.

Parengė Monika Būblaitytė