Kidulių dvare R. Misiukonio paroda „JAI arba GYVENIMO VERPETAS“

Kidulių dvaro laisvalaikio salėje vieši ypatingas svečias. Ypatinga paroda. Kaip sakė pats autorius, tam tikru ritualu tapo ir tai, kad jo nuotraukas iškabina moteris. Tą kruopščiai ir padarė Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė. Apžiūrėti nuotraukas galite visą liepą.

„Darbai žavi savo technika ir tuo, kad nuotraukos atsigauna saulės šviesoje, o jos negaudamos lyg paskęsta rūke,“ – dalinosi įspūdžiai V. Novickaitė. Ją taip pat sudomino parodos atsiradimo istorija ir kartu su autoriumi pajuokavo, kad drama verta knygos. Taigi, pasakojimas yra ir parodoje, ir už jos.

Rodos, kiekvienoje nuotraukoje fotomenininkas vaizduoja vis kitą fragmentą, tačiau gyvenimo šviesoje akivaizdu – jie visi vienaip ar kitaip susiję, vieniems vienokia tvarka, kitiems kitokia. Vieni vaizdai aiškūs, kiti suabstraktinti, palikti žiūrovo teismui. „Ar jaučiate, kad jus stebi?“ – teiraujasi autorius primindamas, kad jo sukurti vaizdai turi kelis sluoksnius, kaip ir tikrasis gyvenimas. Veido linijos, kūno formos – simboliniai kasdienio gyvenimo fragmentai. Kiekviena nuotrauka – kaip dienoraščio įrašas: puikiai pažįstamas rašančiam ir paslaptingas skaitančiam, o gal ir visai nesuprantamas. Sudėtingas ir dialogas gyvenimo verpetuose – kartais susiliejantis į vieną visumą, o kartais griaunantis viską… ir vėl klijuojantis.

Fotomenininkas puikiai žinomas vyresnės kartos atstovų kaip atkaklus žurnalistas, drąsus menininkas, o dabar – mokytojas, tad ne mažiau svarbus ir jaunajai kartai. Tačiau tiek vieniems, tiek kitiems jo paroda skirta vienodai. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai prieš akis nuolat keičiasi įvairiausi vaizdai, kai telefonu pa(si)daroma daugybė menkaverčių nuotraukų, R. Misiukonis kviečia stabtelėti ir žvilgtelėti. Kurdamas parodą jis pasirinko ypatingą spaudos metodą – cianotipiją. Tai procesas atrastas 1842m. Jo rezultatas – šviesiai arba tamsiai mėlynas atspaudas. Tad kiekviena nuotrauka atspausta rankomis, prie kiekvienos prisiliesta atskirai su skirtinga nuotaika, skirtingais ketinimas. Kūrėjas tikina, kad tai turi įtakos galutiniam rezultatui. Svarbi nuotraukoms ir šviesa. Jos tarsi gyvi sutvėrimai: ryškėja nuo šviesos, o tamsoje blunka, tad menas gyvas, kol eksponuojamas.

Robertas Misiukonis – Kauno miesto fotomenininkas. 1976 metais įkūrė KPI-FOTO klubą. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys; iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas, o nuo 1986 metų – klubo meno vadovas. Nuo 1991 m. iki 2014 metų menininkas dirbo KTU-FOTO studijos vadovu, o nuo 2014 metų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje ir yra kūrybinių dirbtuvių UŽ RĖMŲ projekto kuratorius. Projekto įgyvendinimo metu fotomenininkas veda kūrybines dirbtuves, o susitikimuose dalyvauja žinomi fotografai ir medijų menininkai.

„Niekuomet negalėtume sakyti, kad gyvenimas įrėmintas laike. Viskas anaiptol nestovi vietoje. Visi pakilimai ar nuosmukiai pagyvina mūsų gyvenimą, kuris sukasi lyg verpetai. Juk žmogus niekuomet nesugrįš ir nepakartos įvykio antrą ar trečią kartą, skirsis laikas, emocijos, reakcija, veiksmai. Visas gyvenimo kelias tarsi susivijusi spiralė, kurią, kad ir kaip norėtume ištiesti, negalime“, – sako parodos autorius ir kviečia pakeliauti po jo užfiksuotas akimirkas.

Ratu judančios laiko tėkmės teoriją patvirtino ir parodos atidaryme R. Misiukonį nustebino viena iš viešnių, įteikusi jam dar 1985 metais jo paties užfiksuotą akimirką. Belieka tikėti, kad niekas nevyksta šiaip sau, tad gal ir paroda Kidulių dvare eksponuojama tam, kad atrastumėte kažką, ko nepatebėjote ar pamiršote besisukdami kasdienybėje.

Parengė Monika Būblaitytė